dvarionis — dvarioni̇̀s dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
prispranglinti — žr. prispranglioti: Priėdė dvarionis, prispranglino, išejo dvarionis, išstyrino Kos278. spranglinti; prispranglinti … Dictionary of the Lithuanian Language
atpilvinti — atpil̃vinti intr. Š, Kair menk. ateiti, pilvą atkišus: Atpil̃vina drūta boba Ėr. Atejo dvarionis, atpilvino LTR(Vdk). pilvinti; atpilvinti; įpilvinti; išpilvinti; nupilvinti; parpilvinti … Dictionary of the Lithuanian Language
dvaras — dvãras (sl.) sm. (4, 2); SD128, R18, H 1. dvarininko ūkis, sodyba: Dvãrūse ne su spragelais, su arkliais kuldavo Pj. Dvãrūse teturėjo kuliamų mašinų Grd. Jis turėjo dvarų̃ dvarùs (daug dvarų) Šl. Jis ne ponią ženijos, tik tą dvãrą Skr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
dvarionas — dvarionas, ė smob. žr. dvarionis 1: Aš visai nebe kaimietis, tik dvarionas Vaižg. Tūlasis didžiųjų dvarionų ... dar daug ropučių nenuimtų turėjęs TP1880,45. Pamaži, dvarionai, kalbėki! LTR(Plv) … Dictionary of the Lithuanian Language
dvaronas — dvarõnas, ė smob. (2) žr. dvarionis: 1. B Su dvaronėliais ji kalbėjo, su dvaronais puikoraičiais KlvD290. Puikiejie rūbeliai dvaronùžės, skaistiejie veideliai tinginužės JV896. 2. N Suvadino dvaronus BsMtI161. ^ Ne tiek dvaro dvaronų, kiek… … Dictionary of the Lithuanian Language
dvaronis — dvaronìs, iẽs sm. (3) K, dvaronis, io R, N žr. dvarionis: 1. M Į Švėkšną gyvena toks bagotas dvaronìs Prk. Didelis ūkininkas tai dvaronìs Pgg. Viens dvaronis ... labai puikų dvarą įtaisydinęs TP1880,39. Visi ... dvaronys ir turtingesni… … Dictionary of the Lithuanian Language
dvarėnas — dvarėnas, ė smob. dvariškis, dvarionis: Taip įstabus sapnas panėrė į gilų užsimislijimą visus dvarėnus rš … Dictionary of the Lithuanian Language
dvarūnas — dvarū̃nas, ė smob. (2) 1. dvarininkas, dvarionis: Vykit, broleliai, iš dvaro dvarūnėlius, dėkite ant jų savo šviesius kardelius JD532. Kur puikūs rūbeliai – dvarūnėlė, kur skaistūs veideliai – tinginėlė JV617. 2. dvariškis: Žmogus, kurs vis dvare … Dictionary of the Lithuanian Language
lupena — lùpena sf. (1), lupenà (3b) 1. ppr. pl. žievė, skutena, nuolupa: Nuo bulvės, sėtinio, ridiko lùpenas nulupk J. Vieni mėčiojosi bulvių lupenomis, kiti spjaudėsi, už drabužių graibėsi ir kvatojo LzP. Juoda lupena A1883,258. Išviriau bulbių su… … Dictionary of the Lithuanian Language